mener
PracticeMeaning: to take, to leadGroup: er-verbLevel: A2
present
| je | mène |
| tu | mènes |
| il | mène |
| nous | menons |
| vous | menez |
| ils | mènent |
imperfect
| je | menais |
| tu | menais |
| il | menait |
| nous | menions |
| vous | meniez |
| ils | menaient |
subjunctive
| je | mène |
| tu | mènes |
| il | mène |
| nous | menions |
| vous | meniez |
| ils | mènent |
future
| je | mènerai |
| tu | mèneras |
| il | mènera |
| nous | mènerons |
| vous | mènerez |
| ils | mèneront |
conditional
| je | mènerais |
| tu | mènerais |
| il | mènerait |
| nous | mènerions |
| vous | mèneriez |
| ils | mèneraient |
passe-compose
| j' | ai mené |
| tu | as mené |
| il | a mené |
| nous | avons mené |
| vous | avez mené |
| ils | ont mené |