allier
PracticeMeaning: to combineGroup: er-verbLevel: B1
present
| j' | allie |
| tu | allies |
| il | allie |
| nous | allions |
| vous | alliez |
| ils | allient |
imperfect
| j' | alliais |
| tu | alliais |
| il | alliait |
| nous | alliions |
| vous | alliiez |
| ils | alliaient |
subjunctive
| j' | allie |
| tu | allies |
| il | allie |
| nous | alliions |
| vous | alliiez |
| ils | allient |
future
| j' | allierai |
| tu | allieras |
| il | alliera |
| nous | allierons |
| vous | allierez |
| ils | allieront |
conditional
| j' | allierais |
| tu | allierais |
| il | allierait |
| nous | allierions |
| vous | allieriez |
| ils | allieraient |
passe-compose
| j' | ai allié |
| tu | as allié |
| il | a allié |
| nous | avons allié |
| vous | avez allié |
| ils | ont allié |