infliger
PracticeMeaning: to inflictGroup: er-verbLevel: B2
present
| j' | inflige |
| tu | infliges |
| il | inflige |
| nous | infligeons |
| vous | infligez |
| ils | infligent |
imperfect
| j' | infligeais |
| tu | infligeais |
| il | infligeait |
| nous | infligions |
| vous | infligiez |
| ils | infligeaient |
subjunctive
| j' | inflige |
| tu | infliges |
| il | inflige |
| nous | infligions |
| vous | infligiez |
| ils | infligent |
future
| j' | infligerai |
| tu | infligeras |
| il | infligera |
| nous | infligerons |
| vous | infligerez |
| ils | infligeront |
conditional
| j' | infligerais |
| tu | infligerais |
| il | infligerait |
| nous | infligerions |
| vous | infligeriez |
| ils | infligeraient |
passe-compose
| j' | ai infligé |
| tu | as infligé |
| il | a infligé |
| nous | avons infligé |
| vous | avez infligé |
| ils | ont infligé |